Make your own free website on Tripod.com

Shoqata e Botuesve Shqiptarė

Tel: ++389 02 600 036/622-346; 044 21 975/044 330 317 

Nga: Azam Dauti,

kryetar i ShBSh-sė 

Pėr:  OKB (sektori Arsim dhe Kulturė),

UNESKO (sektori Arsim dhe Kulturė),

Komisioni Evropian (sektori Arsim dhe Kulturė),

OSBE (sektori Arsim dhe Kulturė),

Gjykata e Hagės(sektori Arsim dhe Kulturė). 

Shkup,19.02.2001 

Njoftim me tekstet shkollore nė gjuhėn shqipe

dhe veprimtarinė kulturore shqiptare nė Maqedoni 

 

Lėnda : AKTPADI kundėr Qeverive tė deritashme tė Maqedonisė (FYROM)

nėnshkruese tė Dokumentave dhe Akteve Ndėrkombėtare pėr Mbrojtjen e Lirive dhe tė drejtave Qyterare nė fusha tė caktuara, konkretisht pėr Aktet dhe Konventat e ndyshme qė kanė tė bėjnė me mbrojtjen e identitetit kulturor e kombėtar

nė ARSIM dhe KULTURĖ

 

E paraqitur nga:  Shoqata e Botuesve Shqiptarė, me seli nė Shkup, Maqedoni

Viktima e paraqitur:  Nxėnėsit shqiptarė nė periudhėn 1990 -2000

Shteti pėrkatės:  FYROM (Maqedoni)

Viktimizues:   Nikolla Klusev (kryeministėr Qeverisė eksperte 91-92),

Dimitar Dimitrov (minister I aarsimit nė tė njejtėn periudhė 91-92)

Branko Cėrvenkovski (kryeministėr 1993-1998),

Dimitar Bajallxhiev,

Sofija Todorova, (ministėr tė arsimit 1993-1998)

Gale Galev 1999-2000

Pavle Petrov, drejtori i Shtėpisė Botuese Private Maqedonase "Prosvetno Dello" (dikur shtetėrore dhe me monopol tė pėrhershėm)  

Viktimizues fizik:  Lubomir Frēkovski (ministėr i Punėve tė Brendshme dhe mė vonė Punėve tė Jashtme) (periudha 1993-1994) 

Viktima e paraqitur: Nė vitin 1994 me rastin e themelimit tė Universitetit tė Tetovės nė Tetovė, nga urdhėrat e tij policiaa maqedonase vrau njė shqiptar Abdylselam Emini (33) nga Tetova dhe u plagosėn me dhjetėra tė tjerė ( pėr tė cilėt informata burimore ka UNPREDEP-I I aatėhershėm nė Maqedni). Meqė, deri mė sot vrasėsit polic dhe rrahėsit polic nuk janė ndėshmuar Akuza jonė ndaj Lubomir Fėrēkovskit ėshtė: 

AKUZA:   Dyshim pėr VRASJE dhe RRAHJE tė qytetarėve tė pafajshėm. 

 

Viktimizues nė fushėn e kulturės:

Gjuner Ismail (ministėr i kulturės 1993-1994)

Sllobodan Unkovski (1996-1998)

Luben Paunovski (1999)

Ganka Samoilovska-Cvetanova (2000-2001) 

Viktima e paraqitur:  Kultura shqiptare nė Maqedoni 
 

Tė apostrofuarit Akuzohen nėn 

AKUZĖN E PĖRGJITHSHME:

GJENOCID KULTUROR DHE ARSIMOR NDAJ SHQIPTARĖVE

NĖ MAQEDONI (1991-2001)

Data e dėrgimit tė AKTPADISĖ: 1 mars 2001 

Vendi: Shkup- FYROM (Maqedoni) 

ARSYETIM:

Epara: Tė gjitha kėto Qeveri kanė nėnshkruar Konventa, Deklarata dhe Rezoluta me Ju, pėr Mbrojtjen e tė Drejtave Politike dhe Lirive tė Njeriut, Konventa pėr mbrojtjen e tė drejtave tė "popujve autokton", "tė shumicės", "tė pakicave", "tė individėve qė u takojnė pakicave" etj, e qė nė tė gjitha kėto Dokumenta, Konventa dhe Rezoluta mbrohen identitetetet kombėtare, kulturor dhe arsimore, i tė gjitha kėtyre kategorive tė pėrmendura. 

Shqiptarėt nė Maqedoni i pėrkasin kategorisė: POPULL AUTOKTON. 

Me Kushtetutėn e Maqedonisė, shqiptarėt pėrkufizohen me termin NACIONALITET, qė terminologjikisht nėnkupton pėrkatėsi nacionale, ndėrsaa realisht ndodhen nė njė grup me pakicat rome, vllehe dhe turke, tė cilėt poashtu pėrkufizohen me termin NACIONALITET. 

Dhe e Dyta: Nė sistemin monist, qė ka njė bagazh tė madh tė fajeve historike, por qė nėshkruese e Konventave, Dokumentave dhe Rezolutave ka qenė ish RSFJ-sė, pėr kėtė periudhė e cila aspak nuk ka qenė mė e mirė se dekada e fundit, Maqedonia ka bėrė ngulfatjen permanente nacionale, arsimore dhe kulturore tė shqiptarėve, duke mos i pėrfillur veēoritė kombėtare tė shqiptarėve pavarėsisht qė me Kushtetutėn e vitit 1974 edhe dejure shqiptarėt pėrkufizoheshin si popull i barabartė me maqedonasit dhe turqit, prandaj edhe kjo ngulfatje ka vazhduar nė mėnyrė permanente edhe nė kėtė dekadė, mirėpo tash me modalitete tė reja. 

Pėr ēfarė gjenocidi kulturor dhe arsimor, ne, akuzojmė qeveritė e mėparshme dhe disa qeveritarė aktual tė Maqedonisė, tė cilėt janė apostrofuar nė kėtė AKTPADI?! 

GJENOCID ARSIMOR 

Objekti i akuzės:  Tekstet shkollore nė gjuhėn shqipe

( nė ato tė shkollave fillore dhe tė mesme) 

 

 

AKUZA KRYESORE:

Qė nga viti 1982 e kėndej deri mė tash, pra praktikė e cila vazhdon tė jetė nė kėto tekste shkollore ėshtė pėrdorja e TOPONIMEVE NĖ GJUHĖN MAQEDONASE nė vend tė pėrdorjes sė atyre TOPONIMEVE NĖ FRYMĖN E GJUHĖS SHQIPE. 

Pėrshembull: 

TOPINIMET nė: 

Shqip   Maqedonisht  Anglisht 

Shkup   Skopje   Skopje

Selanik   Sollun   Thesalonik

Kėrēovė  Kiēevo   Kicevo

Manastir  Bitolla   Bitola

Dibėr   Debar   Debar

Zarė   Zadar   Zara Etj. 

Pra, edhe pse toponimet kudo nė botė pėrdoren nė frymėn e atij populli tė cilit i takon, nė Maqedoni shtėpia botuese private maqedonase PROSVETNO DELLO qė nga viti 1982 nė tekstet shkollore shqipe edhe mė tutje i pėrdorė nė tėrėsi toponiminė maqedonase nė librat shqip, shembull pėr Shkupin thuhet SKOPJE Pėr Selanikin SOLLUN,pėr Kėrēovėn KICEVO,pėr Manastirin BITOLLA,pėr Zarėn ZADAR, pėr Dibrėn DEBARetj. 

Autorėt e teksteve shkollore nė gjuhėn shqipe:  

98 pėrqind e teksteve kanė autorė maqedonas. 

Vetėm nė librat e leximit dhe Abetarja kanė autorė shqiptarė, por edhe kėtu shpesh herė ndodh qė tė ketė bashkėautor maqedonas, praktikė e cila vazhdon edhe sot e kėsaj dite. 

Pėrkthimet e dobta nga njerėz joprofesional tė lėmive tė caktuara. 

 Gabimet gjuhėsore: 

Morfologjike

Sintaksore

Kuptimore

TerminologjikeEtj. 

Nė lėndėt qė paraqesin identitetin dhe kulturėn kombėtare: Histori, Gjeografi, Muzikė, Dituri Natyre, Dituri Shoqėrie, Edukatė Arti etj.  

95 pėrqind mėsohet identiteti dhe kultura kombėtare maqedonase.  

Fyerje kombėtare Nė ato 5 pėrqind pėr popujt e tjerė, ku mėsohen nga njė njėsi apo dy njėsi mėsiomore pėr serbėt, kroatėt, malalzezėt, shqiptarėt etj., historia shqiptare paraqitet e turbullt, herė e herė edhe nė kontekst negativ. 

Shtypi, disenji, letra dhe lidhja: 

Botimet e teksteve shkollore maqedonase janė nė epėrsi tė madhe tė cilėsisė nė kėto ēėshtje teknike. Kjo nė mėnyrė mė alarmante mund tė shihet nė botimin dhe shtypjen e ABETRAES pėr klasėn e parė nė gjuhėn shqipe dhe atė maqedonase. Dallimet pėr cilėsitė teknike tė kėtyre dy abetareve flasin vetė. 

Pėr tė gjitha kėto anomali shkruajnė mė detajisht dhe mė gjerėsisht, por shumė larg realitetit qė ėshtė edhe mė drastik, mėsimdhėnės tė shkallave tė ndryshme nė Paket-Materialet nga njė Tribunė e organizuar nga Lidhja e Arsimtaėve Shqiptarė nė Maqedoni mė vitin 1994 tė organizuar nė Tetovė. 

GJENOCIDI KULTUROR 

(pėr kėtė lloj Gjenocidi po ua lėshojmė versionin komplet tė PROGRAMIT NACIONAL tė kulturės pėr periudhėn 2001-2005.) 

Njoftim i shkurtėr pėr periudhėn 10 vjeēare: 

Qeveria e Maqedonisė pėr veprimtarnė kulturore nė Maqedoni pėr ēdo vjet nga Buxheti shtetėror ndan pėrafėrsisht 50.000.000 marka gjermane. 

Pėr kulturėn shqiptare nuk ndan mė shumė

se 500.000 marka gjermane nė vit (1% nė vit). 
 

Kulturėn shqiptare e financon nė kėto veprimtari dhe kėto institucione: 

Institucione kulturore shqiptare:

Teatri Shqiptar nė Shkup me 4 deri 5 premiera nė vit.

Personeli i teatri 19 artist dhe 30 punėtor.

Shuma e pėrgjithshme e mjeteve qė I dedikohet pėr ēdo vjet kėtij teatri: 300.000 DM. 

Veprimtari botuese:  (shih faqja 26 rrjeshti 8, pika 5 (Botime nė gjuhėn e nacionaliteteve) nga PROGRAMI NACIONAL I kulturės pėr periudhėn 2001-2005, botime tė cilat janė tė parapara pėr romėt, vllehėt, serbėt, turqit etj, dhe qė kanė rėndėsi pas Pėrkrahjes botimeve elektronike, nga pika 4) 

Prej 20 deri 30 tituj nė vit (sivjet ajo pėrkrahu 38 tituj shqiptarė ndėrsa 236 tituj shtėpive bituese maqedonase, vėllimet e 5 titujve tė Mbrėmjeve tė poezisė strugane I tejkalojnė harxhimet e kėtyre 38 titujve shqip). Mesatarisht gjithsej rreth 100.000 DM (Nė Maqedoni ekzistojnė 20 shtėpi botuese shqiptare) 

Ansambli folkloristic i valleve dhe kėngėve "Emin Duraku"-Shkup.

Ka njė tė punėsuar tė cilin e paguan Ministria e Kulturės.

Shuma e pėrgjithshme vjetore, pėr kėtė tė punėsuar dhe pėr projekte tė kėtij ansambli MK ndan pėrafėsisht 10.000 DM. 

Nė Maqedoni aktualisht ka 165 institucione kulturore me gjitsej rreth 2900 punėtor, nga kėto institucione vetėm 2 institucione janė shqiptare (Teatri Shqiptar nė Shkup dhe Ansambli "Emin Duraku" nė Shkup janė nėn "pėrkujdesin financiar" tė Ministrisė sė Kulturės, respektivisht tė qeverisė(shih faqja 27 rrjeshti 9, pika 4 (Ansambli Emin Duraku-Shkup) dhe faqja 29 rrjeshti 20, pika 5(Teatri shqiptar-Shkup) nga PROGRAMI NACIONAL I kulturės pėr periudhėn 2001-2005)) qė bashkėrsiht bėjnė 50 tė punėsuar, ndėrsa nė tėrė Maqedoninė ka edhe 2 tė punėsuar nė Bibliotekat e Shkupit (Cvetan Dimov dhe Sveti Kiril i Metodij), 3 nė Tetovė (Pallati I Kulturės "Ilija Anteski SMOK" (1) dhe Biblioteka "Kosta Racin"(2)), 1 nė Bibliotekėn e Strugės, pra gjithsej nga 2900 (shih faqja 6 rrjeshti 30 nga PROGRAMI NACIONAL I kulturės pėr periudhėn 2001-2005) tė punėsuar pėr tė cilėt pėrkujdeset financiarsisht shteti vetėm 55 janė shqiptarė. 

Nė buxhetin e Maqedonisė, shqiptarėt participojnė me kontributet e tyre sėpaku 23 pėrqind (aq sa Enti Statistikor thotė qė janė shqiptarėt, ndėrsa shqiptarėt mendojnė se janė 40 pėrqind e popullatės sė pėrgjithshme nė Maqedoni). 

Ministria e Kulturės pėr kulturėn shqiptare, siē mund tė shihet nga kėto fakte qė i ofrojmė ne i dedikohet mė pak se 1 pėrqind e Mjeteve tė pėrgjithshme vjetore tė parapara pėr veprimtari kulturore nė Maqedoni.  

 

KĖRKESA JONĖ:

1.Tė gjitha tekstet shkollore, pėr shkak tė defekteve tė pėrmendura, pa tender por nė mėnyrė URGJENTE t’i jepen Shoqatės sė Botuesve Shqiptarė (nė tė cilėn Shoqatė janė tė inkuadruar tė gjithė prodhuesit e librit dhe revistave pėr fėmijė shqiptare nė Maqedoni- 17 shtėpi botuese) qė nė bashkėpunim me Entin Pedagogjik dhe Ministrinė e Arsimit, si dhe me bashkėpunim tė ndėrsjellė me LIBRIN SHKOLLOR tė Tiranės dhe Prishtinės tė hartohen dhe harmonizohen tė gjitha tekstet shkollore nė bazė tė Plan Programit Mėsimor tė Maqedonisė.  

- Pra edicioni botues LIBRI SHKOLLOR i formuar nga ShSBSh-ja tė jetė tash pėr tash BOTUES emergjent i LIBRIT SHKOLLOR nė gjuhėn shqipe, pėr t’i eliminuar kėto defekte tė teksteve shkollore tė prodhuara nga PROSVETNO DELLO.

2. Nė Ministrinė e Kulturės tė ekzistoj Departamenti i Kulturės Shqiptare (apo ndonjė emėrtim tjetėr) dhe kėtij Departamenti t’i dedikohen mjete nė pėrputhje me pėrqindjen e popullatės qė i takojnė, pra, tash pėr tash ne e pranojmė pėrqindjen joreale tė shqiptarėve 23 pėrqind tė Entit pėr Statistikė tė Maqedonisė. 

Tė nderuar miq, 

Ne jemi tė vetėdijshėm qė kėrkesat tona dhe akuzat tona, nuk do tė hasin menjėherė nė pėrkrahjen Tuaj, aq mė tepėr nuk do tė tingėlloj bukur AKTPADIA ndaj tė apostrofuarėve tė cilėt kanė nėnshkruar KONVENTA, DOKUMENTA, REZOLUTA dhe ngjashėm me JU, pėr mbrojtjen dhe kultivimin e veēorive kombėtare e njerėzore, e tė cilat nuk i kanė pėrfillur, por, ne mendojmė qė njė grusht njerėzisht, tė cilėt janė tė pėrmendur nė kėtė AKTPADI, po tė ndėshkohen politiksiht me vėrejtje dhe sugjerime nga ana Juaj, nė bazė tė veprės qė kanė bėrė, Ju do tė shpėtoni 2 milion njerėz tė tjerė, tė cilėt pa dallim etniteteve qė u takojnė do tė mund tė jetojnė nė mirėbesim dhe mirėkuptim vetėm nėse rrita e tyre ėshtė e barabartė dhe nė mėnyrė proporcianale. Pra, nė bazė tė peshės sė obligimeve dhe pėrgjegjėsive qė u takojnė tė gjithėve njėsoj. 

NĖ FUND. Po qė se Ju nevojiten njoftime plotėsuese nė kėtė drejtim, ne jemi tė gatshėm qė nė ēdo kohė t’Ju njoftojmė me dokumentacione plotėsuese, ose edhe tė dėrgojmė pėrfaqėsues nga ShBSh-ja, tė cilėt do t’Ju njoftojnė pėr tė gjitha ato rrethana tė cilat kanė tė bėjnė me veprimtarinė arsimore dhe kulturore shqiptare nė Maqedoni. 

Ju dėshirojmė sukses nė kėtė Lėndė, si dhe nė Lėndė tė tjera, qė kanė tė bėnjė me mbrojtjen e identitetit njerėzor, veēorive kombėtare, lirive dhe tė drejtave tė njeriut. 

Sukses! 

 Sinqerisht,  

Azam Dauti,

kryetar i ShBSh-sė